Elgesio ir emocijų sutrikimai

Pagal TLK-10 Elgesio sutrikimai - tai sutrikimai, kuriems būdingas pasikartojantis ir nuolatinis asocialaus, agresyvaus arba nepaklusnaus elgesio stereotipas. Toks elgesys, pasiekęs stipriausią išraiškos būdą, sutrikdo šiam amžiui būdingas socialines elgesio normas, todėl tai nėra paprastas vaikiškas išdykavimas arba paauglio maištavimas. Be to, toks elgesio modelis turi būti ilgai trunkantis (mažiausiai 6 mėnesius). Emocijos turi įtakos elgesiui. Pagrindinės žmogaus emocijos (R. Plutchik) pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, pasibjaurėjimas, nuostaba, smalsumas, viltis (emocijas dažnai lydi fiziologinė išraiška). Bet kokia vaiko problema turi ir emocinę, ir elgesio sudedamąją dalį. Pvz.: viduje glūdinti baimė ar nesaugumo jausmas (emocinės priežastys) verčia vaiką elgtis priešiškai, agresyviai. Emocijų ir elgesio sutrikimo terminas (H. Kauffman) – ilgą laiką besireiškiantys, neigiamos įtakos ugdymo veiklai turintiems požymiai:  nesugebėjimas mokytis;  nesugebėjimas užmegzti ir išlaikyti tinkamų santykių su savo bendraamžiais ir mokytojais;  normaliomis sąlygomis pasireiškiantis netinkamas elgesys ar jausmai;  bendra viską persmelkianti liūdna nuotaika ar depresija;  tendencija kilti fiziniams simptomams ar baimėms, susijusioms su asmeninėmis ir mokyklinėmis problemomis. Emocijų ir elgesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, pagrindinės grupės: Afektiniai sutrikimai: nuotaikos ar emocinio fono sutrikimas, pasireiškiantis depresija ar perdėtai pakilia nuotaika. Nerimo sutrikimas: sutrikimas pasireiškiantis nerimu, baime, įprastos veiklos vengimu dėl baimės ar nerimo. Eksternalumas: elgesio iškrovos: agresyvus arba griaunamojo pobūdžio elgesys, nukreiptas į kitus žmones. Internalumas: į save nukreiptas elgesys: nerimas, baimė, atsiribojimas ir kiti asmens nuotaikų arba vidinių būsenų požymiai. Įvairiapusiai raidos sutrikimai: sunkūs sutrikimai, kuriems būdingi nenormalūs socialiniai santykiai, keistas manieringumas, netinkamas socialinis elgesys, neįprasta kalba ar kalbėjimas. Autizmas: sutrikimas, kuriam būdingas visiškas atsiribojimas, pažinimo sferos trūkūmai, kalbos sutrikimai, (pirmieji požymiai pastebimi vaikui dar nesulaukus 30 mėn.). Šizofrenija: sutrikimas, kuriam būdingas psichofizinis elgesys, nutrūkęs ryšys su realybe, iškreipti mąstymo procesai ir nenormalus suvokimas. Konkrečiam vaikui gali būti būdingi ne vienai elgesio sutrikimo formai priklausantys požymiai, būdingi elgesio požymiai gali būti įvairaus intensyvumo ir sunkumo: elgesio sutrikimai (vaikas siekia kitų dėmesio, stengiasi pasirodyti, jo elgesys yra griaunamojo pobūdžio, jis erzina aplinkinius, mušasi, jį ištinka pykčio priepuoliai); socializuota agresija (vaikas vagia drauge su kitais, bėga iš pamokų, turi „blogų“ draugų, atvirai prisipažįsta); dėmesio problemos – nebrandumas (vaikas negali ilgai išlaikyti dėmesio, silpna jo dėmesio koncentracija, yra lengvai išblaškomas, lengvai atitraukiamas nuo atliekamos užduoties, atsakinėja negalvodamas, yra inertiškas, lėtai juda, mieguistas); nerimas – atsiribojimas (vaikas drovus, greit susigėsta, perdėtai judrus, lengvai pažeidžiamas, nuolat ko nors bijo, neramus, prislėgtas, visada liūdnas); psichofizinis elgesys (reiškia nerealistiškas mintis, kartoja žodžius ir sakinius, keistai elgiasi); didelis motorinis aktyvumas (vaikas neramus, nenusėdi vietoje, įsitempęs, negali atsipalaiduoti, perdėtai šnekus). Ugdymo programos turi būti labai individualios dėl skirtingo vaikų intelekto, elgesio ypatybių, mokymosi pasiekimų. Praktiniame darbe pedagogams nereikėtų vaikams pataikauti, taikytis ar apsimetinėti (priimant jų vertybes). Mokant valdyti savo elgesį, būtina rodyti pavyzdinį bendravimo būdą. Bendrauti kuriant pasitikėjimu grįstą aplinką, mokyti prisiimti atsakomybę už savo poelgius. Neperkrauti teorinių užduočių, rekomenduojama labiau remtis praktine veikla (muzikavimu, improvizacija). Elgesiui valdyti siūlomi šie metodai:  Apsibrėžti, kokio elgesio iš vaiko tikimasi (individualiai iš kiekvieno vaiko).  Nesivelti į konfliktus su vaiku, išlikti ramiam.  Niekuomet nepriimti vaiko įžeidinėjimų ar agresyvių elgesio apraiškų sau asmeniškai.  Įsiklausyti į užslėptus vaikų jausmus ir poreikius, taip pat išreiksti savo jausmus ir poreikius.  Teigiamai skatinti pastebint vaiko pasiekimus, teigiamą elgesį ar pažangą moksle.  Nustatyti, kokį netinkamą vaiko elgesį reikia keisti.  Formuoti konstruktyvią pykčio išraišką (mokyti valdyti savo pyktį, atpažinti kada pyktis kyla, atpažinus, kad kyla pyktis, pasirinkti kaip jį išreikšti).  Mokyti alternatyvių, neagresyvių problemos sprendimo būdų.  Grėsmės sau ar kitiems akivaizdoje vaiką rekomenduojama izoliuoti iš įprastinės aplinkos.  Pasirinkti pozityvią, o ne baudžiamojo pobūdžio strategiją. Agresyvaus elgesio dinamika: tikslinga vaiko elgesį sekti nuo ramios jo fazės, kai vaikas stengiasi bendradarbiauti, paklusti, bet nesulaukia tėvų, mokytojų dėmesio į savo pastangas. Neišspręsti konfliktai (namuose ar mokykloje) paskatina pirmąsias įvairialypes agresijos išraiškas. Tuo metu būtinas artimas ryšys su auklėtoju, mokytoju, tėvais. Produktyvus problemų sprendimas padeda kontroliuoiti agresijos protrūkius. Jei to nėra, problema tik gilėja, agresyvaus elgesio išraiška intensyvėja (elgesi iššaukiančiai, neklusniai, provokuoja savo kalba ar veiksmais aplinkinius, įžūliai spokso, keikiasi, nutraukia bendrą veiklą, priešginiauja). Tokiu atveju yra veiksmingos krizinės intervencijos priemonės, padedančios vaikui įsisąmoninti ydingo elgesio žingsnius bei pasekmes. Po agresyvių veiksmų vaikas išgyvena sumišimo būseną, galinčią reikštis labai įvairiu elgesiu: nusišalinimu, neigimu, kitų kaltinimu, siekimu užglaistyti konfliktą. Jos metu labai svarbu atitaisyti agresijos sukeltą žalą – atsiprašyti, sutvarkyti sujauktą patalpą, surinkti išmėtytus daiktus, tačiau tuo metu vaikas dažniausiai nenori nei išsikalbėti, nei išgirsti apie tai, kokį įspūdį jo ydingas elgesys sukelia aplinkiniams. Paprastai vaikas imasi įprastinės veiklos, grįžta prie savo darbotvarkės ir tuo metu yra labai svarbu ne klausinėti, o išklausyti jį, pastebėti ir pastiprinti iniciatyvą prosocialiai elgtis, apžvelgti alternatyvaus elgesio galimybes. Priežastys: Biologiniai veiksniai (paveldo įtaka, genetika (galvos smegenyse vykstantys biocheminiai procesai)) Genų ir aplinkos sąveika interaktyvi, tik aplinkoje skleidžiasi tai, ką žmogui davė gamta. Šeimos veiksniai (šeima – pirmoji ir svarbiausia vaiko auklėjimo terpė). Vaiko asmenybės veiksniai Dažnai vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai siejami su socialine vaiko situacija. Daugelis elgesio sutrikimų priežasčių slypi aplinkoje: skurdas, tėvų meilės stoka (vieno iš tėvų nebūvimas, tėvų skyrybos, sudėtingi, priešiški tėvų tarpusavio santykiai, netinkamas auklėjimas, psichologinis spaudimas, bausmės ir pan. (dažnai vaikai modeliuoja savo elgesį pagal šeimoje stebimą modelį.), rasinė diskriminacija, nesirūpinimas, įžeidinėjimai, aplinkinių priešiškumas. TLK-10 / ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI, PRASIDEDANTYS VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE (F90-F98) F90.0 Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas Dėmesio deficito: • sutrikimas su hiperaktyvumu • hiperaktyvumo sutrikimas • sindromas su hiperaktyvumu Išskyrus: hiperkinezinį sindromą, susijusį su elgesio sutrikimu (F90.1) F90.1 Hiperkinezinis elgesio sutrikimas Hiperkinezinis sutrikimas, susijęs su elgesio sutrikimu F90.8 Kiti hiperkineziniai sutrikimai F90.9 Nepatikslintas hiperkinezinis sutrikimas Hiperkinezinė reakcija vaikystėje ar paauglystėje, neklasifikuojama kitaip Hiperkinezinis sindromas, neklasifikuojamas kitaip F91 Elgesio sutrikimai Tai sutrikimai, kuriems būdingas pasikartojantis ir nuolatinis asocialaus, agresyvaus arba nepaklusnaus elgesio stereotipas. Toks elgesys, pasiekęs stipriausią išraiškos būdą, sutrikdo šiam amžiui būdingas socialines elgesio normas, todėl tai nėra paprastas vaikiškas išdykavimas arba paauglio maištavimas. Be to, toks elgesio modelis turi būti ilgai trunkantis (mažiausiai 6 mėnesius). Elgesio sutrikimo požymiai gali būti ir kitų psichiatrinių būsenų simptomai, tokiu atveju reikia taikyti atitinkamą diagnozę. Diagnozė grindžiama tokiais elgesio ypatumais: per didelis polinkis peštis ir triukšmauti, žiaurumas kitiems žmonėms ar gyvūnams, didelis destruktyvumas nuosavybės atžvilgiu, padeginėjimas, vagiliavimas, pasikartojantis melavimas, pamokų praleidinėjimas, bėgimas iš namų, neįprastai dažni ir stiprūs pykčio protrūkiai bei nepaklusnumas. Kiekviena šių kategorijų, stipriai išreikšta, yra pakankama diagnozei pagrįsti, tačiau tam nepakanka pavienių asocialaus elgesio epizodų. Išskyrus: nuotaikos [afektinius] sutrikimus (F30–F39) įvairiapusiškus raidos sutrikimus (F84.-) šizofreniją (F20.-) susijusius su: • emocijų sutrikimais (F92.-) • hiperkineziniais sutrikimais (F90.1) F91.0 Elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje Ši kategorija apima tokius elgesio sutrikimus, kai asocialus arba agresyvus elgesys (bet ne vien tik priešiškas, įžūlus ar trikdantis elgimasis) yra visiškai arba beveik visiškai apribotas namų aplinkos ir tarpusavio santykių su šeimos nariais arba artimiausiais namiškiais. Sutrikimas turi atitikti F91.- kategorijos kriterijus, nes net ir stipriai pašliję tėvų ir vaikų santykiai nėra pakankami diagnozei pagrįsti. F91.1 Nesocializuoto elgesio sutrikimas Šį elgesio sutrikimo tipą galima apibūdinti kaip nuolatinio asocialaus arba agresyvaus elgesio (atitinkančio F91.-kategorijos kriterijus ir apimančio ne vien tik priešišką, iššaukiantį ir trikdantį elgesį) ir santykių su kitais vaikais rimtų įvairiapusių sutrikimų derinį. Elgesio sutrikimas, pavienis agresyvus tipas Nesocializuotas agresyvumo sutrikimas F91.2 Socializuoto elgesio sutrikimas Ši kategorija apima elgesio sutrikimus, kuriems būdingas nuolatinis asocialus arba agresyvus elgesys (atitinkantis F91.-kategorijos kriterijus ir apimantis ne vien tik priešišką, iššaukiantį ir trikdantį elgesį), pasireiškiantis asmenims, kurie paprastai būna sėkmingai integravęsi į bendraamžių grupę. Elgesio sutrikimas, grupinis tipas Grupinis delinkventiškumas Grupiniai įstatymo pažeidimai Grupinis vagiliavimas Pamokų praleidinėjimas F91.3 Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas Šis elgesio sutrikimo tipas paprastai sutinkamas tarp jaunesnių vaikų. Būdingas itin įžūlus, nepaklusnus ir provokuojantis elgesys be nusikalstamos veiklos arba ryškesnių agresyvaus ar asocialaus elgesio požymių. Šis sutrikimas turi atitikti F91.- kategorijos kriterijus, todėl net labai išreikštas piktavališkumas ar išdykavimas nėra pakankami diagnozei pagrįsti. Ši diagnozė turi būti taikoma atsargiai, ypač vyresniems vaikams, nes jų kliniškai reikšmingus elgesio sutrikimus paprastai lydi asocialus arba agresyvus elgesys, labiau išreikštas nei tiesiog įžūlaus, nepaklusnaus arba trikdančio elgesio stereotipas. F91.8 Kiti elgesio sutrikimai F91.9 Nepatikslintas elgesio sutrikimas Vaikų: • elgesio sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip F92 Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai Tai sutrikimų grupė, apibūdinama nuolatinio agresyvaus, asocialaus arba įžūlaus elgesio bei aiškių ir rimtų depresijos, nerimo arba kitų emocinių sutrikimų simptomų deriniu. Sutrikimas turi atitikti elgesio sutrikimų vaikystėje (F9l.-) ir emocijų sutrikimų, prasidedančių vaikystėje (F93.-) arba suaugusiųjų tipo neurozinių sutrikimų (F40–F48) ar nuotaikos sutrikimų (F30–F39) kriterijus. F92.0 Depresinis elgesio sutrikimas Ši kategorija turi atitikti elgesio sutrikimų vaikystėje (F91.-) kriterijus ir kartu pasireikšti nuolatine bei stipria depresija (F32.-), pasireiškiančia tokiais simptomais kaip perdėtas liūdesys, susidomėjimo įprastine veikla bei malonumo jausmo ją atliekant praradimas, savęs kaltinimu ir neviltis. Taip pat gali pasireikšti ir miego bei apetito sutrikimų. Elgesio sutrikimai, koduojami F91.-, susiję su depresiniu sutrikimu, koduojamu F32.-. F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai Ši kategorija turi atitikti elgesio sutrikimų vaikystėje (F91.-) kriterijus ir kartu pasižymėti nuolatiniais ir išreikštais emociniais simptomais, tokiais kaip nerimas, obsesijos arba kompulsijos, depersonalizacija ar derealizacija, fobijos arba hipochondrija. Elgesio sutrikimai, koduojami F91.-, susiję su: • emocijų sutrikimais, koduojamais F93.- • neuroziniais sutrikimais, koduojamais F40–F48 F92.9 Nepatikslintas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas F93 Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje Daugelis emocinių sutrikimų, prasidedančių vaikystėje, yra daugiau normalios raidos kraštutinumai, o ne kokybiškai anomalūs fenomenai. Pagrindinis diagnostinis požymis, skiriantis emocinius sutrikimus, prasidedančius vaikystėje, ir neurozinius sutrikimus (F40–F48), yra minimų emocinių sutrikimų atitikimas konkrečiam vaiko raidos tarpsniui. Išskyrus: susijusius su elgesio sutrikimais (F92.-) F93.0 Atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje Šis sutrikimas turi būti diagnozuojamas tada, kai atsiskyrimo baimė tampa nerimo šaltiniu, ir kai šis nerimas atsiranda ankstyvojoje vaikystėje. Sutrikimas diferencijuojamas nuo normalaus atsiskyrimo nerimo remiantis tuo, kad atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje pasireiškia statistiškai neįprasto stiprumo nerimu (čia priklauso ir būklė, kai nerimas anomaliai išlieka ir pasibaigus įprastam vaiko amžiaus tarpsniui) ir sąsaja su rimtomis socialinio funkcionavimo problemomis. Išskyrus: nuotaikos [afektinius] sutrikimus (F30–F39) neurozinius sutrikimus (F40–F48) fobinio nerimo sutrikimą vaikystėje (F93.l) socialinio nerimo sutrikimą vaikystėje (F93.2) F93.1 Fobinio nerimo sutrikimas vaikystėje Šis sutrikimas apima tas vaikystės baimes, kurios yra labai specifiškos tam tikram raidos tarpsniui ir pasireiškia (tam tikru stiprumu) daugeliui vaikų, tačiau jos yra nenormaliai stipriai išreikštos. Kitos baimės, kurios atsiranda vaikystėje, tačiau nėra normalios psichosocialinės raidos dalis (pavyzdžiui, agorafobija), turi būti koduojamos atitinkamu F40–F48 kategorijos kodu. Išskyrus: apibendrintą nerimo sutrikimą (F41.1) F93.2 Socialinio nerimo sutrikimas vaikystėje Šiam sutrikimui būdingas atsargumas bendraujant su nepažįstamaisiais ir socialinis baimingumas arba nerimas, susidūrus su nauja, nepažįstama arba socialiai pavojinga situacija. Ši kategorija turi būti taikoma tik tada, kai šios baimės kyla ankstyvaisiais gyvenimo metais ir yra neįprastos tiek savo išraiška, tiek lydinčiomis socialinio funkcionavimo problemomis. Vengimo sutrikimas vaikystėje ar paauglystėje F93.3 Konkurencijos šeimoje tarp vaikų sutrikimas Daugelis mažų vaikų patiria tam tikrą emocinį diskomfortą, gimus jaunesniam broliui ar seseriai. Šis sutrikimas turi būti diagnozuojamas tada, jei šio emocinio diskomforto išraiška arba trukmė yra statistiškai neįprasti ir susiję su socialinio bendravimo problemomis. Brolių (seserų) pavydas F93.8 Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje Tapatumo sutrikimas Perdėto nerimo sutrikimas Išskyrus: lytinio tapatumo sutrikimą vaikystėje (F64.2) F93.9 Nepatikslintas emocijų sutrikimas vaikystėje F94 Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje Tai daugiau heterogeninė sutrikimų grupė, kuri apima sutrikimus, pasižyminčius socialinio bendravimo anomalijomis, prasidedančiomis vystymosi periodu. Šiems sutrikimams, skirtingai nei įvairiapusiams raidos sutrikimams, nėra būdingas konstitucinis nesugebėjimas socialiai bendrauti arba deficitas, apimantis visas funkcionavimo sritis. Manoma, kad lemiamą reikšmę šio sutrikimo etiologijai daugeliu atvejų turi labai iškreipta arba skurdi aplinka. F94.0 Elektyvusis mutizmas Šiam sutrikimui būdingas ryškus, emociškai determinuotas selektyvumas kalbant. Kai kuriose situacijose vaikas demonstruoja kalbinius sugebėjimus, tačiau kitose, apibrėžtose situacijose, nekalba. Šis sutrikimas paprastai yra susijęs su ryškiais asmenybės požymiais, socialiniu nerimu, atsiribojimu, jautrumu ir pasipriešinimu. Selektyvusis mutizmas Išskyrus: įvairiapusius raidos sutrikimus (F84.-) šizofreniją (F20.-) specifinį tarimo ir kalbos raidos sutrikimą (F80.-) laikiną mutizmą kaip mažų vaikų atsiskyrimo nerimo dalį (F93.0) F94.1 Reaktyvusis prieraišumo sutrikimas vaikystėje Šiam sutrikimui, kuris pasireiškia per pirmuosius penkerius gyvenimo metus, būdingos nuolatinės vaiko socialinių santykių anomalijos, susijusios su emociniais sutrikimais ir reaktyvios aplinkos sąlygų pasikeitimo atžvilgiu. Šis sutrikimas pasireiškia baimingumu, padidėjusiu dirglumu, menkais socialiniais ryšiais su bendraamžiais, agresija, nukreipta į save arba kitus, liūdesiu, o kai kuriais atvejais atsiliekančiu augimu. Manoma, kad šis sindromas pasireiškia kaip tiesioginė didelio tėvų aplaidumo, prievartos ar ypač blogo elgesio su vaiku pasekmė. Susijusiam vystymosi ar augimo sulėtėjimui nurodyti naudokite papildomą kodą. Išskyrus: Aspergerio (Asperger) sindromą (F84.5) neslopinamą prieraišumo sutrikimą vaikystėje (F94.2) blogo elgesio sindromus (T74.-) normalias selektyviojo prieraišumo variacijas seksualinę arba fizinę vaikų prievartą, sukeliančią psichosocialines problemas (Z61.4–Z61.6) F94.2 Neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje Tai konkretus anomalaus socialinio elgesio tipas, prasidedantis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus ir turintis tendenciją išlikti, nepaisant aplinkos pokyčių. Šis sutrikimas pasireiškia difuziniu, neselektyviu prieraišiu elgesiu, dėmesio siekimu, neišrankiu draugiškumu ir prastai moduliuotais santykiais su bendraamžiais. Priklausomai nuo aplinkybių, taip pat gali pasireikšti susijęs emocijų arba elgesio sutrikimas. Psichopatijos be afekto Institucinį sindromas Išskyrus: Aspergerio (Asperger) sindromą (F84.5) vaikų hospitalizmą (F43.2) hiperkinezinius sutrikimus (F90.-) reaktyvųjį prieraišumo sutrikimą vaikystėje (F94.l) F94.8 Kiti socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F94.9 Nepatikslintas socialinio bendravimo sutrikimas, prasidedantis vaikystėje F95 Tikai Vyraujantis šių sindromų požymis yra įvairūs tikai. Tikai yra nevalingi, staigūs, pasikartojantys ir neritmiški raumenų judesiai (dažniausiai apimama ribota raumenų grupė) arba staiga prasidedanti ir betikslė vokalinė produkcija. Subjektyviai tikai suvokiami kaip judesiai ar vokalinė išraiška, kuriai negalima pasipriešinti, tačiau tam tikram laiko periodui juos galima nuslopinti. Tikus skatina stresas, o miegant jie išnyksta. Įprastiniai paprastųjų motorinių tikų pavyzdžiai yra mirksėjimas, kaklo trūkčiojimas, pečių traukymas ir veido grimasos. Įprastiniai vokalinių tikų pavyzdžiai yra atsikrenkštimas, lojimą primenantis garsas, šnarpštimas ir šnypštimas. Iš kompleksinių tikų dažniausiai pasireiškia smūgiavimas į save, šokinėjimas ir straksėjimas. Įprastiniai kompleksiniai vokaliniai tikai yra tam tikrų, kartais socialiai nepriimtinų (dažnai nešvankių) žodžių (koprolalija), kartojimas ir savo sukurtų garsų ar žodžių kartojimas (palilalija). F95.0 Trumpalaikis tikas Šis sutrikimas atitinka bendruosius tikų kriterijus, tačiau trunka ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Dažniausiai pasireiškia mirksėjimu, veido grimasomis arba galvos trūkčiojimu. F95.1 Lėtiniai judesių arba balso tikai Šis sutrikimas atitinka bendruosius tikų kriterijus ir pasireiškia judesių arba vokaliniais tikais (bet ne abiem kartu). Tikai gali būti pavieniai arba, dažniausiai, daugybiniai ir trunka daugiau nei metus. F95.2 Kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai [de la Tureto (de la Tourette) sindromas] Tai sutrikimas, kuriam būdingi esami arba buvę daugybiniai judesių tikai ir vieno ar kelių pobūdžių vokaliniai tikai, tačiau nebūtinai pasireiškiantys vienu metu. Paprastai šis sutrikimas pasunkėja paauglystėje ir išlieka suaugus. Vokaliniai tikai dažnai būna daugybiniai su eksplozyviomis ir pasikartojančiomis vokalizacijomis, krenkštimu ir į kriuksėjimą panašiu garsu. Gali pasireikšti ir nešvankių žodžių arba frazių vartojimas. Kai kuriais atvejais, sergant šiuo sindromu, kartu pasireiškia ir susijusi gestų echopraksija, kuris taip pat gali būti nešvankaus pobūdžio (kopropraksija). F95.8 Kiti tikai F95.9 Nepatikslintas tikas Tikas, neklasifikuojamas kitaip F98 Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje Tai heterogeniška grupė sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje, tačiau kitais atžvilgiais tarpusavyje skiriasi. Kai kurie jų yra gerai apibrėžti sindromai, tačiau kiti sutrikimai – tai tiesiog simptomų kompleksai, įtraukti į šią grupę dėl savo dažno pasireiškimo ir sąsajų su psichosocialinėmis problemomis, be to, jie negali būti priskirti kitiems sindromams. Išskyrus: kvėpavimo sulaikymo priepuolius (R06.8) lytinio tapatumo sutrikimus vaikystėje (F64.2) Klaine-Levino (Kleine-Levin) sindromą (G47.8) obsesinį kompulsinį sutrikimą (F42.-) miego sutrikimus, sukeltus emocinių faktorių (F51.-) F98.0 Neorganinė enurezė Tai sutrikimas, kuriam būdingas dieną ir naktį pasireiškiantis nevalingas šlapinimasis, kuris nėra įprastas individo protiniam amžiui ir kuris nėra atsiradęs dėl kokio nors neurologinio sutrikimo pakenktos šlapimo pūslės kontrolės praradimo, epilepsijos priepuolių arba bet kokios šlapimo takų struktūrinės anomalijos. Enurezė gali prasidėti nuo gimimo arba prasidėti, kai vaikas įgyja šlapimo pūslės valdymo įgūdžių. Enurezė gali būti susijusi arba ne su plačiau paplitusiais emocijų arba elgesio sutrikimais. Neorganinės kilmės enurezė (pirminė) (antrinė) Funkcinė enurezė Psichogeninė enurezė Neorganinės kilmės šlapimo nelaikymas Išskyrus: enurezę, neklasifikuojamą kitaip (R32) F98.1 Neorganinė enkoprezė Tai pasikartojantis valingas arba nevalingas tuštinimasis paprastai normaliomis ar beveik normaliomis išmatomis individo socialinės kultūros aplinkoje tam tikslui netinkamose vietose. Šis sutrikimas gali pasireikšti kaip nenormali įprasto kūdikystės laikotarpiu išmatų nelaikymo tąsa vyresniame amžiuje, gali būti išmatų nelaikymas įgijus žarnyno valdymo įgūdžius arba galimas sąmoningas išmatų palikimas netinkamose vietose, nepaisant normalios fiziologinės žarnyno kontrolės. Ši būklė gali pasireikšti kaip sutrikimas, pasižymintis tik šiuo vieninteliu simptomu, arba gali būti didesnės apimties sutrikimo dalis, ypač esant emocijų sutrikimams (F93.-) arba elgesio sutrikimams (F91.-). Funkcinė enkoprezė Neorganinės kilmės išmatų nelaikymas Psichogeninė enkoprezė Bet kokiai kartu pasireiškiančios obstipacijos priežasčiai nurodyti naudokite papildomą kodą. Išskyrus: enkoprezę, neklasifikuojamą kitaip (R15) F98.2 Mitybos sutrikimai kūdikystėje ir vaikystėje Tai įvairiai pasireiškiantys mitybos sutrikimai, paprastai būdingi kūdikiams ir mažiems vaikams. Sutrikimui būdingas maisto atsisakymas ir kraštutinis užgaidumas, esant adekvačiam maitinimui, pakankamai kompetentingam besirūpinančiam asmeniui ir nesant organinės ligos. Kartu gali pasireikšti maisto atpylinėjimas (pasikartojanti regurgitacija be pykinimo arba virškinimo trakto ligos). Atpylimo sutrikimas vaikystėje Išskyrus: nervinę anoreksiją ir kitus valgymo sutrikimus (F50.-) mitybos: • sutrikimus (R63.3) • sutrikimus naujagimiams (P92.-) piką kūdikystėje arba vaikystėje (F98.3) F98.3 Pika kūdikystėje ir vaikystėje Tai nuolatinis ne maisto medžiagų (tokių kaip žemė, nuluptų dažų gabalėliai) valgymas. Ši būklė gali pasireikšti kaip vienas iš daugelio platesnio spektro psichikos sutrikimo (pvz., autizmo) simptomų arba kaip santykinai atskiras psichopatologinis elgesys. Tik esant antrajam atvejui, būklė turi būti klasifikuojama šiuo kodu. Pika dažniausiai pasireiškia protiškai atsilikusiems vaikams. Jei konstatuojamas protinis atsilikimas, pagrindinė diagnozė turi būti koduojama F70–F79 spektru. F98.4 Stereotipiniai judesiai Tai valingi, pasikartojantys, stereotipiški ir betiksliai (dažnai ritmiški) judesiai, kurie nėra jokios nustatytos psichikos ar neurologinės būklės dalis. Kai šie judesiai pasireiškia kaip kokio nors kito sutrikimo dalis, turi būti koduojamas tik tas sutrikimas. Nežeidžiantys judesiai dažniausiai apima sūpavimąsi, galvos lingavimą, plaukų pešiojimą ir vyniojimą ant pirštų, manieringus pirštų judesius ir plaštakų pliaukšėjimą. Stereotipiški žeidžiantys judesiai pasireiškia pasikartojančiu galvos daužymu, mušimu sau per veidą, akių krapštymu ir rankų, lūpų ar kitų kūno dalių kandžiojimą. Visi stereotipinių judesių sutrikimai dažniausiai pasireiškia, esant protiniam atsilikimui. Tokiu atveju turi būti koduojami abu sutrikimai. Jei akių krapštymas pasireiškia vaikui su pakenkta rega, turi būti koduojami abu sutrikimai: akių krapštymas kaip stereotipinis judesys, koduojamas šioje kategorijoje, yra regos būklė kaip atitinkamo kodo somatinis sutrikimas. Stereotipinis (įpročio) sutrikimas Išskyrus: nenormalius nevalingus judesius (R25.-) organinės kilmės judesių sutrikimus (G20–G25) nagų kramtymą (F98.8) nosies krapštymą (F98.8) stereotipines būkles, esančias kito psichikos sutrikimo dalimi (F00–F95) nykščio čiulpimą (F98.8) tikus (F95.-) trichotilomaniją (F63.3) F98.5 Mikčiojimas Tai kalba, kuriai būdingi dažni garsų, skiemenų ar žodžių pakartojimai ir prolongacija arba dažni dvejojimai ir pauzės, trikdančios ritmingą kalbą. Tokia kalba turi būti klasifikuojama kaip sutrikimas tik tada, jeigu jos išraiška labai sutrikdo kalbos sklandumą. Išskyrus: greitakalbę (F98.6) tikus (F95.-) F98.6 Greitakalbė Tai greito tempo nesklandi kalba, kuriai nebūdingi pakartojimai arba dvejojimai. Kalbėjimo greitis būna toks didelis, kad kalba tampa nesuprantama. Būdingas kalbos nepastovumas, disritmija ir trūkčiojimo protrūkiai su neteisingu frazavimu. Išskyrus: mikčiojimą (F98.5) tikus (F95.-) F98.8 Kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje Dėmesio stokos sutrikimas be hiperaktyvumo Perdėta masturbacija Nagų kramtymas Nosies krapštymas Nykščio čiulpimas F98.9 Nepatikslinti emocijų ir elgesio sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje NEPATIKSLINTAS PSICHIKOS SUTRIKIMAS (F99) F99 Kitur nepatikslintas psichikos sutrikimas Psichikos sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip Išskyrus: organinį psichikos sutrikimą, neklasifikuojamą kitaip (F06.9)